Lopaiciai. Sustinges laikas (2) E.Bunka, Mūsų kraštas Žemaitija (Sarmatija)
Minimi ir Vembūtai- Nerijaus protėvių gimtinė.
Minimi ir Vembūtai- Nerijaus protėvių gimtinė.
LOPAIČIAI, į juos galima važiuoti visais metų laikais, net ŽIEMĄ.
Sutrumpinta iš : https://ciadabar.blog/./lopaiciu-piliakalnio-magija-ir./
Spėjamas Žemės energetinis tinklas ŽEMAITIJOJE – taip skamba lentos antraštė. Ši vietovė – senovės žemaičių šventvietė. “Luopaitiu pėliekalnis (lietovėškā (b.k.): Lopaičių piliakalnis) stūksa Žemaitėjuo, Rėitava savėvaldībie, šalėp Luopaitiu suodas. Mīslėnama ks ont šėta kalna XIII o. stuovėjė žemaitiu konėgākštė Vīkinta pėlės. Šalep pėliekalnė ī patīs dėdliausi vėsuo Žemaitėjuo Luopaitiu alkā“. Dar manoma, kad į Vykinto pilį-tvirtovę (Hipatijaus metraštyje vadintą Tviriment) buvo atvykęs būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį Vorutą.
Lopaičių piliakalnio teritorijija energetiškai stipri vieta. Mūsų protėviai išmintingoje santarvėje su gamta gyvendami, jos ženklus stebėdami, kūrė savo šventvietes. Lopaičių šaltinis, vadinamas stebuklingu, gydančiu. Senoliai pasakoja, kad šaltinio vanduo raukšles lygina. Dar Simonas Daukantas nurodė, kad šio šaltinio vanduo turi stebuklingų galių. Ištyrus šaltinio vandenį, paaiškėjo, kad jis nepaprastai švarus. Mistiką išsklaido mokslas: ultravioletiniai Saulės spinduliai turi baktericidinių savybių, o intensyviausi jie yra anksti pavasarį ir kasdien nuo dešimtos iki keturioliktos valandos net tada, kai dangus apsiniaukęs. Kaip tik tuo metu jie šviečia į iš rytinių šlaitų tekantį vandenį. Vanduo tikrai skanus. Sutikti žmonės pasakojo, kad ilgai išstovi nesugedęs.
Svarbiausiais Lopaičių komplekso objektais galima laikyti spėjamą observatoriją ir dolmeną, kuris laikomas vieninteliu Lietuvoje. Dolmenas kildinamas iš graikų žodžio „akmens stalas“. Tai iš plokščių akmenų sukrautas statinys, primenantis vartus. Dolmenas – ypatinga energetinė vieta, kurioje galima pasikrauti žinių ir energijos, tai ryšio su savo protėviais vieta. Observatorija – tai lygų apskritimą sudaranti nedidelė dauba, kurios šlaituose išdėstyti įvairaus dydžio akmenys. Jie gerokai apžėlę, bet tikrai matyti tie tikslūs ratai ir atstumai. Žmonės čia, vedini savų tikslų, vilčių ir tikėjimų dar ir dabar dega žvakutes, kai kur sukrauti įvairių daiktelių, gėlių, vaisių altorėliai. Čia galima aptikti ir apsamanojusius akmenų riedulynus, akmenis su įspaustais ženklais, akmenį žmogaus veidu, žynių kapavietę, vaisingumo akmenį ir t.t. Take sužymėtos stotelės, yra aprašymai ir nuorodos į kitus Lopaičių komplekso objektus. Nuo paties piliakalnio atsiveria vaizdas į Žemaitijos kalvas, matyti tikrai toli, tad žemaičiai, žvalgydami teritoriją nuo kalno ir pamatę priešus, ko gero, turėjo pakankamai laiko pasiruošti kovai.
Ir dar apie šios vietos energetiką. Energetinis centras pagrįstas tuo, kad Lopaičiai atsiduria tam tikrame centre nuo kitų, svarbių ir mitologinių Lietuvos vietovių. Už 7,5 kilometro į pietryčius nuo Lopaičių yra Vembutų piliakalnis. Prie jo esančią kalvą vadina Vykinto miestu, čia yra ir akmuo su spėjamu iškaltu žmogaus portretu. Už 7,5 kilometro į šiaurės rytus nuo Lopaičių yra Vismaldai, kurių akmenys byloja apie prieš šimtmečius čia buvusią žmonių veiklą, gal net pagonių Šventvietę. Už 7,5 kilometro į pietvakarius nuo Lopaičių, Eidininkuose, visai šalia Laukės upelio yra piliakalnį ar alkakalnį primenanti kalvelė, o ant jos – kapeliai, kuriems žmonės nuo senų senovės rinko vietas pagal jiems žinomus, o dabar jau tik spėjamus potyrius. Už 7,5 kilometro į šiaurės vakarus nuo Lopaičių yra Laurynaičių miškas, kuriame ant Doubulio upelio kranto miške kėpso pavieniai ir krūvomis akmenys. Tad apie Lopaičius susidaro tikslus 7,5 kilometro spindulio apskritimas, aiškėja linijų ir jų susikirtimų sistema.
Už 37,5 kilometro nuo Lopaičių vėlgi ant tų pačių linijų šiaurės rytuose yra Paunšvystė, pietryčiuose – Kražiai, pietvakariuose – Pakisys, šiaurės vakaruose – Pakutuvėnai. Kražiai pačių krikščionių dvasininkų teigimu garsėjo pagonių šventviete, kuriai nustelbti buvo pastatyta pirmoji bažnyčia Žemaitijoje. Paunšvystė Telšių rajone vėlgi garsi akmenynu. Jame yra ir neabejotinai žmogaus rankomis apdirbtų riedulių, o gal net sudėliotų kol kas nesuprantamomis linijomis, yra šventą vietą žyminti koplyčia. O nuo kalvos viršūnės į šiaurę matosi Latvijos miškai, į pietus – Šatrija. Tad nori nenori, kažkokia sistema, čia tikėtina yra.
Vartiklis: Lankytinos vietos: Lopaičių piliakalnis (spauda.lt)
Vartiklis: Lankytinos vietos: Lopaičių piliakalnis (spauda.lt)
Comments (1)