Kas yra esà? Apie ją ga li ma pa sa ky ti tiek, kad esõs ne įma no ma
api brėž ti, nes api brė ži mas yra for mos ka te go ri ja, ir api brėž ta esa bū tų
jau ne be esa. Esà yra tai, kas ne nu sa ko ma – ki taip ji ne bū tų for mos
prie šy bė. Galbūt vie nin te lė žo džiais išsakyta jos for mu lė bū tų – esà
yra tai, kas es ti, ẽsi.
Ką dar ga li ma pa sa ky ti apie esą, jos ne pra ras di nant?
Esà pir miau nei for ma.
Esa la biau die viška, for ma la biau žmo giška.
Esa yrà, for ma ỹra.
Esa ẽsi for ma ỹra ir su yra.
Esa glūdi, for ma reiš kia si.
Esa lie jasi, for ma krista lizuojasi.
Esõs dau giau sia ty lo je. Tyla – esõs si no ni mas.
Garsusis Herakli to pant ha rei verčiamas ‘viskas teka, viskas keičiasi’. Tai aiškinimas, pa gimdytas europietiškojo pro gre siz mo, vek to-
ri nio mąs ty mo (O. Špen gle ris). Tačiau šį seniausią filosofijos sakinį
galime vers ti ir ‘vίsa lie ja si’. Būtų tai se niau sioji esõs nuosaka.
Es mė – esa per m1
, per me džia gą, ma te ri ją. Esa, glū din ti ma te ri jo je.
Es tis, esa tis – esa per t, per tei gi mą – tei gian čio ji esa.
Esi nys – ap ri bo ta esa, esa per n, per ne igi mą, ne igian ti esos be ri-
biš ku mą [plg. ašai nė (są mo nė) – Vy dū nas].
Es va, esu và – esa uni ver su me, ab so liu to esa; ga li mas visuotinu-
mo, visybės si no ni mas.
Esy bė (plg. asabà) – la bai jau ap čiuo pia ma, esa gru biau sia sa vo
for ma.
A. Ma cei na yra sa kęs, kad lie tu viš ka sis bū ties, eg zis ten ci nių ter-
mi nų žo dy nas yra ne lygs ta mas. To kia pat gi li, žo din ga ir ne lygs ta ma
yra esõs – for mos žais mė, pa grin di nis mū sų kultūros variklis
Comments (0)